Tu stebi, o ji sau vienu ritmu teka. Be pasipriešinimo, rami rami. Tu bandai akies krašteliu patirti jos tėkmę ir kryptį. Bet ji pasislepia. Upė, vingiuojanti, tekanti, gyva. 

Nes viskas, kaip upė turi tekėti, kitaip energija virstų sustingusia pelke, kurioje tėkmės ir gyvenimo džiaugsmo nėra. Kaip upei, valiūkiškai vingiuoti per gyvenimą, ir nenustoti smalsauti savo didelėmis akimis, - kas laukia. 

Nesipriešinti, ir neturėti kasdienos tobulą gyvenimą žadančių lūkesčių pamatyti arizonos miškus, nes upė gali imti ir kristi žemyn kaip gražiausias pasaulio krioklys. Upė gali nerti gilyn į ežero dugną. Upė gali vingiuoti tiesiai į jūros bangas, tykštančias į purslus baltuosiuos.

Ir viskas su tuo yra gerai. Viskas, kas vyksta šiandien yra dėl tavęs.

Priimk patirtį ir galimybę pajausti sluoksniškumą, naujų ritualą rutiniškumą, iš naujo atrasti planavimo įprotį, tik šį kartą be akis aptemdančių ir sąmoningą kvėpavimą slopinančių deadline datų.

Linkiu turėti prabangą atsitraukti ne tada kai jau siela šaukiasi pagalbos, ne tada kai perdegimas ima viršų, ne tada kai jau per sunku. Linkiu turėti prabangą mėnesio, savaitės, dienos planuose įtraukti ir SAVE, juk didžiausias projektas ir yra savas, unikalus, vienintelis gyvenimas. Nuoširdžiai savęs klausti ,- kaip aš jaučiuosi? Kokį pokytį galiu padaryti? Kur galiu nerti giliau, o ne tik taškyti paviršiuje, kuris daugeliui priimtinasm, nes labai jau patogus ir pilnas nuobodaus komforto.

Nes jau visai netrukus kaip į kašmyro pledus įsisuksime į bėgimą, lėkimą, kitų projektus, buities rutinas, vaikų darželius. Taip, galbūt ir nepatogu, bet ieškokime atsakymų, skirkime sau kokybiško laiko per lengvumą, iš lengvumo ir noro gyventi savąjį gyvenimą.

Apkabinu, M.